Kai įeinu į dekoro parduotuvę, lengva pasimesti tarp spalvų, tekstūrų ir formų. Todėl pradedu nuo vieno kambario ir vieno tikslo: ką noriu, kad erdvė „darytų“ kasdien. Šis požiūris padeda pirkti mažiau, bet taikliau, ir išlaikyti vientisą vaizdą.

Pirmiausia susidarau mini planą: 2–3 pagrindinės spalvos ir 1–2 akcentai, kurie kartosis skirtingose detalėse. Pažymiu, kokių zonų trūksta: šilumos, tvarkos, minkštumo ar šviesos. Tada nusprendžiu, kurie daiktai bus „didieji“ (kilimas, veidrodis), o kurie – „mažieji“ (vaza, dėklas, žvakidė).

Vazos ir dekoratyvinės gėlės man veikia kaip greičiausias būdas pakeisti nuotaiką be remonto. Jei noriu ramybės, renkuosi vieną formą ir vieną atspalvį, o gėles derinu prie sezono ar kambario tekstilės. Jei norisi gyvumo, imu skirtingų aukščių vazas ir komponuoju grupę iš 3 objektų, palikdamas aplinkui „oro“.

Vonios kambaryje svarbiausia, kad aksesuarai atrodytų tvarkingai ir būtų patogu prižiūrėti. Vietoje skirtingų plastikinių buteliukų pasirenku suderintus dozatorius, muilinę ir dantų šepetėlių laikiklį, o spalvą priderinu prie plytelių ar rankšluosčių. Mažas padėkliukas ar dėžutė smulkmenoms iškart sumažina vizualinį triukšmą.

Kilimai ir takeliai yra mano pagrindinis įrankis zonoms apibrėžti ir akustikai sušvelninti. Svetainėje kilimą renkuosi taip, kad bent priekinės sofos ir fotelio kojos stovėtų ant jo, o miegamajame patogu, kai kilimas išeina už lovos kraštų. Takelį koridoriuje derinu prie grindų tono: šviesesnis praplečia, tamsesnis suteikia solidumo ir praktiškumo.

Miegamajame akcentų detalės turi būti ne gausios, o tikslios. Ant naktinio staliuko palieku tik kelis daiktus: šviestuvą, mažą padėkliuką ir vieną dekorą, pavyzdžiui, žemą vazą ar knygą. Tekstilę renkuosi pagal pojūtį: vienas ryškesnis užvalkalas ar lovatiesė dažnai sukuria visą „istoriją“ be papildomų dekoracijų.

Natūralių medžiagų dekoras padeda interjerui atrodyti „ne per naujam“ ir jaukesniam. Medis, akmuo, linas ar keramika gražiai sensta ir tinka daugeliui stilių, ypač jei spalvos neutralios. Parduotuvėje tikrinu paviršių ir svorį: kokybiškas daiktas paprastai jaučiasi stabilus ir malonus liesti.

Virtuvės dekoro sprendimus renkuosi taip, kad jie būtų ir gražūs, ir naudojami. Vietoje atsitiktinių smulkmenų geriau veikia vienas stilingas padėklas prieskoniams, stikliniai indai kruopoms ar vienoda pjaustymo lentelių grupė. Ant atviros lentynos palieku pasikartojančias formas, o spalvas riboju, kad virtuvė neatrodytų perkrauta.

Kai noriu švaraus ir ramių linijų vaizdo, remiuosi skandinavišku interjero dekoru: šviesūs tonai, paprastos formos, funkcionalumas. Kai norisi laisvumo, pridedu boho stiliaus akcentų, pavyzdžiui, pintą krepšį, raštuotą pagalvėlę ar tekstūrinį pleduką. Svarbu nemaišyti per daug raštų vienu metu: vienas ryškesnis raštas ir keli neutralesni paviršiai paprastai sukuria balansą.

Veidrodžiai įvairiems interjerams man dažnai atlieka „paskutinio potėpio“ vaidmenį. Mažame kambaryje didesnis veidrodis vizualiai praplečia erdvę, o koridoriuje patogu rinktis tokį, kuris pakankamas viso ūgio vaizdui. Rėmą derinu ne tik prie baldų, bet ir prie metalinių detalių, kad bendras įspūdis būtų vientisas.